- naudėmys
- naudėmỹs, -ė̃ smob. (3a) kas gauna ar priima naudą, turtą: Šis gyvybės draudimo būdas vartojamas norint aprūpinti sulaukusį tam tikrą amžių naudėmį, pvz., dukterį aprūpinti kraičiu ar sūnų lėšomis mokslui EncIX102.
Dictionary of the Lithuanian Language.
